Nors oficialiai ruduo tęsiasi jau kelis mėnesius, dar nebuvo dienos, kad pajusčiau jį visa savo žemiška esybe. Viskas taip iš lėto keičiasi, kad net nepajauti kada Tai būna jau kitaip. Išskyrus šiandien. Išskyrus tą momentą kai mano nedrąsūs žingsniai pradėjo trypti grožį, kuris nukrito iš dangaus, o vangiai šviečianti rudeninė saulė priminė, kad po truputį praranda savo galias. Sudie atokaita.
Aš gyvenu gamtos ritmu. Visada jaučiu, kaip rudeniop maloniai mirštu. Tarsi su mirštančia žaluma išeina ir dalis manęs, dalis, kuri nuolatos atgimsta. Ar tai sąvybės, ar tikėjimas, ar nebyli mintis - aš nežinau. Tiesiog jaučiu, kad nukritus paskutiniems lapams ir jiems susiliejus su rudenine visur esančia purvyne, toje iš grožio gimusioje bjaurastyje paslepiu ir dalį savęs. Niekas neslepia to, kas nebrangu. Galbūt todėl negalėjau gyventi ten, kur nesikeičia metų laikai - aš turiu atlikti dešimtis metų atsikartosiantį ritualą, net jei jo prasmės niekada nesužinosiu, kaip ir niekada nesužinosiu kodėl viskas būna.
Kai lieku viena, su savo gražiu ir jaukiu pasauliu, mane neretai apima didelė baimė. Baimė, kad viskas yra. Baimė, kad nežinau, kaip bus. Baimė, jog tikrai kažkas kažkaip bus. Bijau, nes atrodo, kad aš nieko iš tikrųjų nebebijau. Nei gyvenimo, nei senatvės, nei ligų. Vidinis susitaikymas su neišvengiamybe? Turbūt. Jei viskas, kas vyksta, vyksta būtinai, vadinasi, man nėra dėl ko nerimauti. Daug liūdniau emigrantų palikti vieniši vaikai, be vertybių ir priklausomybės jausmo auganti prarastoji karta su neįžiebta vidine šviesa viduje.
O rytoj aš vėl bijosiu. Bijosiu, kad nesugebu bendrauti, kad šalia svetimų aš esu visai kitas žmogus, nei pati su savimi. Bijosiu, nes kiekvieną dieną jie tyko įsibrauti į tai, ką slepiu nuo visų mirtingųjų. Juk to, kas iš tiesų brangu, nereikia demonstruoti. Savo pasaulį reikia saugoti. Tik tu žinai, tik tau ramu. Apsikabini save ir mėgaujiesi gimstančia tobula mintim.
____________________________________________________________________________
Uždegiau kambaryje šviesą ir gražių minčių spiečius mane paliko. Viskas, kas vertinga, tepasilieka tamsoje.
Soundtrack: https://www.youtube.com/watch?v=uc_aci4zSKc
