Jie sako, būk laimingas, būk sėkmingas, būk sveikas ir visoks teigiamas. O aš tenoriu būti tuščias. Kaip stiklinė - ką įpili, tą ir ragauji. Iš savęs paties - tik forma. Kontūras, apgaunantis skonį, nes žmogus tai ne knygos viršelis. Pamatytas,nurašytas ir pamirštas. Žmogus - tai skonis, tais retais atvejais dieviškas ir nepamirštamas, nors rinkoje dažniausiai tik kažkieno perdirbta kopija. Kopija po kopijos: mokykloje, namie, gatvėje, darbe. Žmonių patirčių aidai, lydintys kiekvieną tavo žingsnį nuo tada, kai pirmąkart pakėlei akis į dangų. O jie ir sako, būk kaip dangus - kartais giedras, kartais apsiniaukęs, bet niekada nieko neprimetantis, niekada nieko neliepiantis. Jūs patys kalti, kad jums šiandien atrodau niūrus.
Naktis ir mes vėl pakylam, ten kur niekas nežino, išskyrus tuos, kurie kartu. Kurie kaip mes, kritę ir kilę, iš šukių susirinkę savo pavidalus vėl vaidiname gyvenimą. Juk viskas gerai, tikrai.
Pakeli rankas į viršų. Kvailys, sakytų. O iš tiesų - tik amžinybė.
Tai nežinojimas ar neišmanymas? - paklaustų egzamino metu. O aš atsakyčiau: neišmanymas žmonėms. Renkuosi palaimingą nežinojimą.
